Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Draugarnir ķ heišarselinu (lokahluti)

Leiš nś nokkur stund og kom žį loksins Gušmundur Gušlaugsson og mį nęrri geta hversu fegin Kristķn varš. Ekkert er um žaš vitaš hvort sveitungar Kristķnar lögšu trśnaš į sögu hennar og sumir sjįlfsagt afgreitt žetta sem illan draum eša ofsjónir.

Žegar ég komst ķ tęri viš frįsögn žessa kom mér fyrst ķ hug stolt yfir aš hafa fundiš žarna alvöru ęttar-drauga. Į mig runnu tvęr grķmur viš aš lesa hversu snautlega žeir hrukku undan žegar pķslin hśn Kristķn vķsaši žeim śt. Hefšu žeir aš ósekju mįtt brjóta eitt hśsgagn eša tvö til aš undirstrika yfirnįttśrlega nęrveru sķna. En žetta er ašeins grķnaktugir žankar.  Hitt vekur meiri athygli mķna aš Gušmundur žessi Gušlaugsson er sagšur hafa veriš ķ nįinni fręndsemi viš Nešranesfešgana. Ekki kemur fram hvers konar fręndsemi žar įtti viš, en hśn sem sé sögš nįin.  Hermundarstašir voru 7-8 kķlómetra frį Helgavatnsseli, sem var noršanmegin inni ķ Žverįrdalnum langt til heiša. Žangaš įttu yfirleitt engir ašrir en ķbśarnir leiš, nema žį fjįrleitarmenn. Reyndar segist svo til aš žaš sé ašeins sem nęst hįlfs annars tķma gangur lausum manni frį Hermundarstöšum aš selinu, en į hinn bóginn var myrkur aš skella į žegar Gušmundur hefur haldiš af staš til Kristķnar.

Ef menn vilja į annaš borš trśa žvķ aš draugar séu til eša einhvers konar andar eša sįlir į flakki, žį sżnist mér nęrtękast aš draga žį įlyktun aš Helgi og Įsmundur hafi ekkert erindi įtt viš Kristķnu śt af fyrir sig. Öllu ešlilegri skżringu vęri aš finna ķ nįinni fręndsemi žeirra viš Gušmund. Žaš veršur reyndar aš taka žaš fram aš ég hef ekki getaš stašfest um hvers konar fręndsemi var aš ręša. En hvaš um žaš, žaš kemur glögglega fram aš Gušmundur var miklum mun seinni į ferš en til stóš og hefur hann ef til vill lent ķ einhverjum erfišleikum ķ myrkrinu į leišinni. Kannski voru fešgarnir fręndur hans einfaldlega aš fylgja honum žannig aš hann kęmist heill į leišarenda. Žaš er mér ekki frįhverft aš tileinka mér žessa śtgįfu, frekar en aš žeir fešgar hafi fyrirvaralaust fariš aš hvekkja einmana kvenpķsl upp į heiši, sem žeir įttu ekkert sökótt viš!

Draugarnir ķ heišarselinu (5. hluti af 6)

Žegar fram į vöku leiš, įn žess aš Gušmundar yrši vart, žótti henni ekki lengur frestandi aš fara ķ fjósiš til žess aš gefa kśnni og mjalta hana. En sem hśn var aš tygjast ķ fjósiš, heyršist henni bęjardyrahuršinni hrundiš upp. Hvarflaši žvķ žį fyrst aš henni, aš lokunni hefši veriš illa rennt ķ kenginn, er Gušmundur gekk višstöšulaust inn og varš henni ķ bili ekki til žess hugsaš, hve öndvert žaš var góšum sišum, aš hann kęmi žannig ķ bęinn eftir sólsetur, įn žess aš guša į glugga.

Žessu nęst heyršist henni gengiš inn göngin nokkuš hvatskeytlega, og ķ nęstu andrį, er boršstofuhurš hrundiš upp. Birtast ķ gęttinni tveir menn, sem hśn žykist žegar kenna, og eigi góšir gestir ķ hķbżlum heišarbśanna. Voru žetta engir ašrir en hinir lįtnu Neša-Nes-fešgar, Helgi og Įsmundur sonur hans. Varš henni ęriš hverft viš žessa sżn, og litla stund mįtti hśn sig hvergi hręra. Var skelfing hennar slķk, aš henni lį viš öngviti andspęnis žessum óbošnu gestum. En brįtt sigraši žó viljastyrkurinn.

Hśn reis upp meš yngsta barn sitt į handleggnum, gekk į móti komumönnum og kastaši į žį oršum. Ekki er ķ minnum, hvaš henni varš į munni, enda hefur hśn kannski ekki munaš žaš glöggt eftir į. En brottu vķsaši hśn žeim heldur ómjśklega og skar ekki utan af. Viš žetta hörfušu gestirnir undan, en Kristķn fylgdi žeim eftir fram göngin og allt aš bęjardyrahuršinni, sem raunar var lokuš eins og hśn vęnti. Hurfu komumenn žar, en konan stóš eftir ķ myrkum göngunum. Setti žį aš henni hręšslu svo megna, aš hśn varš aš beita öllu, sem hśn įtti til, er hśn sneri aftur til bašstofunnar, svo ofboš nęši ekki tökum į henni."


Draugarnir ķ heišarselinu (4. hluti af 6)

            Um žaš bil ķ 20 kķlómetra fjarlęgš ķ sjónlķnu noršaustur frį Nešranesi var į žessum tķma heišarbżliš Helgavatnssel ķ talsveršri einangrun upp į heiši. Žar bjuggu Jón Brandsson og kona hans Kristķn Jónsdóttir. Hśn var nokkru eldri en hann og ekki mikil fyrir mann aš sjį, grönn vexti og gufuleg viš fyrstu sķn, en gekk ótrauš til verka og var seig žegar į reyndi. Žau fluttu ķ seliš 1868, en žar hafši Jón įšur bśiš meš móšur sinni.

Grķpum aftur nišur ķ frįsögnina ķ Tķmanum: "Jón įtti erindi nišur ķ sveitir aš vetrarlagi og bjóst viš aš vera aš heiman um nętur sakir. Var žį ekki fleira fólk ķ selinu en žau hjónin og börnin, og leitaši Jón į nįšir Hermundarstašafólks um lišveizlu eins og oft įšur. Hafši svo talazt til, aš Gušmundur Gušlaugsson (sonur bóndans į Hermundarstöšum - innskot FŽG), aš menn ętla, skryppi frameftir til Kristķnar og yrši hjį henni unz Jón kęmi heim. Benda lķkur til žess, aš žetta hafi veriš veturinn 1876-1877, en žį var Gušmundur seytjįn įra gamall.            

Jón hóf ferš sķna eins og hann hafši rįš fyrir gert, trślega įrla dags, og įtti Gušmundur aš komaupp aš Helgavatnsseli, žegar į daginn liši. Kristķn varš eftir meš sonu sķna žrjį, og mun hinn elzti, Brandur, žį hafa veriš 10 įra, en Pétur, sem yngstur var, žriggja įra, ef rétt er til getiš um įriš. Sinnti hśn verkum aš venju, og leiš svo fram dagurinn allt til rökkurs, aš ekki bólaši į Gušmundi į Hermundarstöšum. Brįtt fęršist nįttmyrkriš yfir heišina. Skaut žį hśsfreyja loku fyrir bęjardyrahurš, žvķ aš hśn mun illa hafa kunnaš einverunni eftir aš kvöldsett var oršiš.

Draugarnir ķ heišarselinu (3. hluti af 6)

Įriš 1967 birtist ķ Sunnudagsblaši Tķmans frįsögnin "Konan ķ heišarselinu", sem byggši m.a. į ofangreindri heimild, sögn Gušjóns Jónssonar frį Hermundarstöšum og Įrbók Feršafélags Ķslands 1953.  Hefst nś bein tilvitnun ķ hluta žeirrar Tķmagreinargreinar, žótt žaš kosti nokkrar endurtekningar:

"... ķ Nešra-Nesi ķ Stafholtstungum hafši lengi bśiš bóndi, er hét Helgi Jónsson, sonur Jóns Jónssonar, sem um skeiš bjó į Hofsstöšum, og Gušrśnar Helgadóttur frį Hafžórsstöšum ķ Noršurįrdal. Hann var einn hinn efnašasti bóndi ķ sveitinni, rįšsettur og gętinn, en nokkuš dulur og myrkur ķ skapi į köflum. Hann var leitarforingi Stafholtstungnamanna į afrétt og réttarstjóri löngum ķ Fiskivatnsrétt, vörpulegur mašur og karlmenni hiš mesta og svo vel ķžróttum bśinn, aš hann var vart talinn eiga sinn jafningja um Borgarfjörš og žótt vķšar vęri leitaš. Var męlt, aš hann hefši stokkiš yfir tķu įlna breiša gröf alvotur, og ķ glķmu stóšst honum enginn snśning.

 

                Helgi ķ Nešra-Nesi įtti mörg börn meš konu sinni, Katrķnu Įsmundsdóttur, og voru žau uppkomin oršin upp śr 1860 (žetta er rangt - innskot FŽG). Hafši hann žį misst konu sķna og hugšist festa rįš sitt aš nżju. Nś geršist žaš voriš 1866, er hann var į ferš sjóleišis af Brįkarpolli inn Borgarfjörš, aš hann fékk ašsvif og féll śtbyršis. Nįšist hann žó, en ašžrengdur mjög, og er mįl manna, aš hann yrši ekki samur eftir žetta. Hann gekk žó aš eiga konuefni sitt ķ lok jślķmįnašar um sumariš og var manna glašastur ķ brśškaupsveizlunni. En ašeins tólf dögum sķšar hvarf hann. Hafši fólk tekiš sér hįdegisblund eins og žį var venja, en sjįlfur gekk Helgi sušur aš Hvķtį, kvašst ętla aš skoša slęgjur og lézt myndi koma brįtt aftur. Žegar fólkiš vaknaši, var Helgi ókominn, og fór žį sonur hans einn, Įsmundur, aš hyggja aš honum. Gekk hann um stund meš Hvķtį, unz hann kom žar, sem Höršuhólar heita. Sį hann žį orf föšur sķns ķ įnni, og var orfhęllinn eša ljįrinn fastur į steini. Žótti sżnt aš Helgi hefši drukknaš žarna, og kom upp sį kvittur, aš hann hefši gengiš ķ įna ķ žunglyndiskasti eša einhvers konar rįšleysu.

                 En ekki er ein bįran stök. Rśmum tveim įrum sķšar, fįm dögum fyrir jólin 1868, drukknaši Įsmundur, sonur Helga, efnismašur talinn og atgervi bśinn, nišur um ķs į Žverį, og lék einnig orš į, aš žaš hefši ekki meš óvilja veriš."

Draugarnir ķ heišarselinu (2. hluti af 6)

Įšur en greint er frį daušdaga Helga Jónssonar er rétt aš rifja upp lżsingu Helga Einarssonar dóttursonar hans į honum: "Var (Helgi) oršlagšur um allt Sušurland į žeim tķma fyrir aš vera bezti glķmumašur og ķžróttamašur, sem žį var uppi. Žaš er sagt um hann, aš hann hafi stokkiš yfir į eša lęk viš sjóinn, žegar hann kom žreyttur śr barningi og gat ekki lent heima hjį sér, en varš aš ganga nokkuš langa leiš. Hann stökk žetta allt ķ öllum skinnklęšum, eins og hann kom af sjónum, en enginn hefur treyst sér til aš gera žaš sķšan, ekki einu sinni lķtiš klęddur."

Ķ öšrum heimildum kemur einnig fram hversu mikill atgervismašur Helgi hefur veriš. Žį er lķka vert aš hafa ķ huga aš hann hafši kvęnst konuefni sķnu ašeins tępum hįlfum mįnuši fyrir drukknun sķna. Hann var oršinn vel efnašur į žeirra tķma og stašs męlikvarša. Nešranes var myndarbś, en bęrinn stóš nokkurn veginn į sama staš og nśverandi bęr stendur, viš Žverį, rétt um kķlómetra frį žeim staš sem įin sameinast Hvķtį.

Ķ "Annįl 19. aldar", bls. 317-319 segir svo um mįliš: "9. įgśst gekk Helgi Jónsson, bóndi į Nešranesi ķ Stafholtstungum, sušurundir Hvķtį. Žegar hann fór af staš, ętlaši fólkiš aš leggja sig fyrir um mišjan daginn, og sagši hann žvķ, aš hann ętlaši aš skoša slęgjur og koma brįtt aftur og hélt hann į orfi sķnu. Žegar fólkiš vaknaši var Helgi eigi kominn, hugsaši žaš, aš hann vęri farinn aš slį sušur viš įna og gekk sonur hans, Įsmundur, žegar žangaš; hann sį žį föšur sinn hvergi į engjunum, gekk hann žį fram meš Hvķtį upp fyrir Langholtsvaš og žangaš, er heita Höršuhólar, žar er hylur ķ įnni og hringiša ķ hylnum, žar sį hann orf föšur sķns ķ įnni og hafši orfhęllinn eša ljįrinn fest sig viš stein, en föšur sinn sį hann hvergi. Töldu menn vķst aš hann hefši ķ žennan hyl fariš, en hvernig žaš hefur atvikazt vita menn eigi. Um voriš var hann sjóveg į ferš af Brįkarpolli, fékk hann žį ašsvif og féll ķ sjóinn, var hann mjög ašžrengdur, er hann nįšist, og var haldiš aš hann hefši eigi oršiš jafngóšur sķšan. Nś ętlušu menn aš sama mundi hafa aš boriš, og hann annašhvort hafa falliš ķ įna, žegar hann gekk meš henni, eša aš honum hefši komiš einhver rįšleysa. Eigi vita menn aš hann hafi sett nokkuš fyrir sig, enda voru heimilisašstęšur hans ķ öllu tilliti hinar ęskilegustu og 28. jślķ hafši hann kvęnzt ķ sķšara sinn og var žį glašur og kįtur. Helgi var mašur skynsamur og rįšsettur og stilltur vel, nokkuš dulur og žungbśinn ķ skapi, en gat žó veriš glašur og skemmtinn. Hann var dugnašarmašur og žrįtt fyrir alla ómegš sķna oršinn meš efnušustu bęndum ķ Stafholtstungum. Hann var hįr vexti, vel limašur og hinn gjörfulegasti. Hann var einhver hinn mesti atgjörfismašur og svo mikiš karlmenni og svo glķminn og snar, aš žaš er vafalaust, aš hann hefir eigi įtt sinn jafningja ķ Borgarfirši og ef til vill eigi į Sušurlandi. Eitt sinn hljóp hann alvotur eša gegndrepa, svo margir sįu, yfir gröf žį, er var fyrir vestan Keflavķk, var žaš hlaup męlt og var žaš 10 įlnir. Hann mun hafa veriš um fimmtugt.

Ķ "Annįl 19. aldar" er ķ žessu sambandi vķsaš til Žjóšólfs, 19. įrgang, bls. 10. Hin nżja kona Helga hét Halldķs Vigfśsdóttir. Hśn var dóttir hjónanna į Hundastapa ķ Hjörtseyjarsókn, Vigfśs Jónssonar og Steinunnar Ólafsdóttur. Ķ "sįlnaregistrum" kemur fram aš eftir drukknun Helga hafi heimiliš smįm saman leyst upp. Ķ įrslok 1867 var Halldķs 43 įra og kom Einar Kristjįnsson inn į heimiliš sem fyrirvinna, en Įsmundur er skrįšur sem hśsmašur. Ķ įrslok 1868 er Įsmundur dįinn, Halldķs oršin hśskona ķ Stafholti og stjśpbörn hennar komin hingaš og žangaš, utan hvaš Gušrśn varš kona Einars ķ Nešranesi.

(Nęst 3. hluti)

Draugarnir ķ heišarselinu (1. hluti af 6)

       Helgi Jónsson ķ Nešranesi drukknaši ķ Hvķtį 9. įgśst 1866, žį ašeins 49 įra aš aldri. Hann hafši žį veriš ekkill ķ fjögur įr en var nżkvęntur og žvķ į yfirboršinu ekki mikil įstęša til aš trśa žvķ aš hann hafi drekkt sér eins og sögusagnir greina frį. Ķ kirkjubókum er talaš um "rįšleysi" og ķ Borgfirskum ęviskrįm (BĘ) er beinlķnis sagt aš Helgi og sonur hans Įsmundur hafi drukknaš "af sjįlfsvöldum". En nįnar um žaš sķšar.       

Sem fyrr segir var fyrri kona Helga Katrķn Įsmundsdóttir, Jörgensonar, Hanssonar Klingenberg. Helgi og Katrķn įttu saman 17 börn į 19 įrum, en lķfsskilyršin voru bįgborin og 10 barnanna dóu ung, mörg fįeinna daga gömul. Žaš hlżtur aš hafa reynt mjög į žolrifin aš vera sķfellt aš jaršsetja nżborin börnin sķn og lķklegt mį telja aš barneignirnar og raunirnar hafi įtt sinn žįtt ķ žvķ aš Katrķn dó ašeins tęplega 45 įra gömul. Žį var yngsta lifandi barniš hennar Margrét eins og hįlfs įrs gamalt, en tvķburi hennar Jóhannes hafši dįiš 5 daga gamall. Helga beiš žį žaš erfiša verkefni aš tryggja framtķš žeirra sjö barna sem eftir lifšu, en žau voru į aldrinum eins og hįlfs įrs til tvķtugs. Elstur var Įsmundur, sem sķšar kemur meira viš sögu.  

       Žegar Katrķn dó frį börnum sķnum var Jórunn formóšir okkar 8 įra. Strax ķ kjölfariš var henni komiš fyrir ķ fóstur hjį Gušmundi Eggertssyni og Helgu Bjarnadóttur ķ Sólheimatungu og žar var hśn enn 1870 oršin 16 įra. Hśn var ašeins 12 įra žegar Helgi fašir hennar drukknaši. Börnin sjö höfšu žį misst bįša foreldra sķna og mörg systkini og enn geršust hörmungar 1868, en žį drukknaši Įsmundur, elsti bróširinn, sem žį var oršinn höfuš fjölskyldunnar. Hann var "talinn afbragš ungra manna aš atgervi og hęfileikum" (sjį BĘ I um hann). Enn mį bęta viš hrakfarasöguna: Įriš 1834 drukknaši ķ Hvķtį Įsmundur Įsmundsson bróšir Katrķnar, ašeins 21 įrs gamall, žį fyrirvinna aš Elķnarhöfša.

(Nęst 2. hluti. Įšur birt ķ nišjatali mķnu "Af alžżšufólki og afturgöngum)

Landsmönnum fękkar um 2.700 nęstu 2 įrin

 Samkvęmt mannfjöldaspį Hagstofunnar mun ķslendingum FĘKKA milli įranna 2009 og 2011 um 2.720 manns og ekki nį fyrri tölunni aftur fyrr en įriš 2013. Hvaš er langt sķšan annaš eins hefur gerst? Ķ Vesturheimsferšunum?

 

Spį um mannfjölda eftir kyni og aldri 2008-2050  Alls200820092010201120122013
Alls313.376319.442317.440316.732316.879319.400

 Heimild: Hagstofa ķslands.

Sjį: 

http://www.hagstofa.is/?PageID=631&src=/temp/Dialog/varval.asp?ma=MAN09000%26ti=Sp%E1+um+mannfj%F6lda+eftir+kyni+og+aldri+2008%2D2050++++++++++++%26path=../Database/mannfjoldi/Mannfjoldaspa/%26lang=3%26units=Fj%F6ldi


Blašamenn fį nżjan formann

Žóra Kristķn Įsgeirsdóttir, fyrir mišri mynd, į ašalfundi BĶ ķ kvöld.  Žaš var merkilegt aš taka žįtt ķ ašalfundi Blašamannafélagsins ķ kvöld, žar sem mestu athyglina vakti formannsslagur Žóru Kristķnar Įsgeirsdóttur og Kristins Hrafnssonar. Undir einhverjum kringumstęšum hefšu getaš skapast illdeilur, en sś varš aldeilis ekki raunin. Eftir lżšręšislegar kosningar, žar sem Žóra Kristķn sigraši, stakk hśn upp į Kristni ķ ašalstjórnina og śr žvķ varš.

Žaš var śr vöndu aš rįša aš velja milli žeirra tveggja ķ kjörinu, žvķ bęši bošušu žaš sem ég vildi fį aš heyra; eflingu fagsins og aukinn trśveršugleika, einbeittari fréttamennsku, įręšnari sišareglur og vinnubrögš, barįttu gegn įrįsum į tjįningarfrelsiš, skilvirkari upplżsingalöggjöf og fleira. Žarna įttust mešframbjóšendur viš en ekki mótframbjóšendur.

Blašamannastéttin telst hafa brugšist ķ ašdraganda hrunsins og hefur fyllilega jįtaš į sig nokkra sök hvaš žaš varšar aš hafa oršiš of vęrukęr, mešvirk og flotiš sofandi aš feigšarósi. Žaš er deginum ljósara aš stéttin vill taka sig į og er raunar byrjuš į žvķ žegar.

Sjįlfur bauš ég mig fram og var kjörinn ķ Sišanefnd Blašamannafélagsins. Hęg en örugg vinna hefur fariš fram viš endurskošun sišareglnanna og framundan aš samžykkja nżjar reglur, žar sem mešal annars skyldur blašamanna verša undirstrikašar - en lķtiš hefur sést į prenti um žęr (miklu meira um hvaš blašamenn mega ekki gera). Hlakka til aš takast į viš sišanefndarverkefnin - žótt ég voni į sama tķma aš sem fęst mįl verši kęrš!


mbl.is Žóra Kristķn kjörin formašur Blašamannafélags Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

5% reglan og aušu atkvęšin

Aušur salur Alžingis 5% reglan: Žegar talaš er um žessa ósanngjörnu reglu žį er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš hśn gildir um fylgi frambošs į landsvķsu. Žó aš Borgarahreyfingin sé ekki aš nį 5% ķ kjördęmum śti į landi žżšir žaš ekki aš žau atkvęši falli dauš. Žaš viršist vera einhver misskilningur aš nįi hreyfingin ekki 5% ķ hverju kjördęmi hafi žaš engin įhrif į heildina. Žetta er grundvallar misskilningur, hreyfingin žarf öll atkvęši til aš nį yfir 5% į landsvķsu, žau atkvęši telja śr öllum kjördęmum.

Žaš er hęgt aš nį kjördęmakjörnum manni inn į žing žótt ekki nįist 5% į landsvķsu, en jöfnunarmašur fęst ašeins ef fylgiš er 5% eša meira į landsvķsu. "Bottom line" er aš žótt fylgi Borgarahreyfingarinnar męlist eitthvaš undir 5% ķ einhverju kjördęmanna žį eru žau atkvęši alls ekki dauš - žau nżtast į landsvķsu. 

 Aš skila aušu

Žaš eru margir sem viršast enn hugsa žannig aš žaš aš skila aušu sé einhver afstaša, eša mótmęli viš nśverandi įstand.

Žaš aš skila aušu er hins vegar aš sitja hjį og sętta sig viš val annarra kjósenda, „Ég ętla aš treysta öšrum kjósendum til aš velja žingmenn“. Ķ rauninni er aš skila aušu aš segja ég er sįttur viš nśverandi flokka. Enda hafa auš atkvęši aldrei og hvergi komist ķ fréttir eša fengist bókuš einhvers stašar sem sérstök mótmęli - ekki nema žį aš žau séu žaš mörg aš kosningar verši ógildar. Žaš gerist ekki hér og nś. Kjósendur: veljiš. Kjósendur: Veljiš xO!

logo-xo_834924.png

 p.s. KÖNNUN HÉR TIL HLIŠAR


mbl.is Margir ętla aš skila aušu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Litlu" flokkarnir kannski vanmetnir?

 Nišurstöšur skošanakönnunar minnar mešal lesenda bloggsins mķns eru ljósar - kjörfundi hefur veriš lokaš og greiddu atkvęši alls 299 į ašeins tveimur dögum eša svo. Nišurstašan er aušvitaš stórmerkileg og ekki sķšur žegar lagšar eru saman könnun mķn og könnun hęgrimannsins Gunnars Th. Gunnarssonar: Svo kann aš vera aš "litlu flokkarnir" séu vanmetnir ķ "alvöru" skošanakönnunum.

Félagsvķsindamašurinn ķ mér segir: Kommon, žś mįtt ekki segja svona. Žetta Borgarahreyfingarliš hópast ķ aš greiša hjį žér atkvęši af žvķ aš žś ert ķ liši meš žeim. Og jś, jś, žaš framboš męlist ólķkindalega hįtt hjį mér. En lķka merkilega hįtt hjį Gunnari sjįlfstęšismanni. Og L-frambošiš lķka! Aš žessu frįtöldu passar nišurstašan viš "alvöru" kannanir: Žrķr og hįlfur turn hjį fjórflokknum gamla.

299 atkvęšin skiptust hlutfallslega svona hjį mér:

 

Borgarahreyfingin 15,4%

Framsóknarflokkurinn 8,0%

Frjįlslyndi flokkurinn 2,3%

L-listinn 9,4%

Samfylkingin 15,4%

Sjįlfstęšisflokkurinn 20,1%

Vinstri-gręnir 23,1%

Eitthvaš annaš 6,4%

 

Hjį Gunnari Th. var stašan um mišnętti žessi (174 atkvęši):

Sjįlfstęšisflokkur 25,9%

Samfylkingin 20,7%

VG 20,1%

Frjįlslyndi flokkurinn 0,0%

Framsóknarflokkurinn 7,5%

Borgarahreyfingin 6,3%

L- listinn 10,9%

Annaš/Skila aušu 8,6%

 

 

Svo žegar viš leggjum žetta hlutfallslega saman (473 atkvęši):

Sjįlfstęšisflokkurinn 23,0%

Vinstri-gręnir 21,6%

Samfylkingin 18,0%

Borgarahreyfingin 10,8%

L- listinn 10,1%

Framsóknarflokkurinn 7,7%

Frjįlslyndi flokkurinn 1,1%

Annaš/Skila aušu 7,5%

 

 Klįrlega finnst mér ég finna fyrir vķsbendingu um aš "litlu" flokkarnir eigi góšan hlut ķ mörgum hinna óįkvešnu ķ "alvöru" könnunum! Auk žess aš vera duglegir aš lesa bloggin okkar Gunnars.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband