Draugarnir ķ heišarselinu (5. hluti af 6)

Žegar fram į vöku leiš, įn žess aš Gušmundar yrši vart, žótti henni ekki lengur frestandi aš fara ķ fjósiš til žess aš gefa kśnni og mjalta hana. En sem hśn var aš tygjast ķ fjósiš, heyršist henni bęjardyrahuršinni hrundiš upp. Hvarflaši žvķ žį fyrst aš henni, aš lokunni hefši veriš illa rennt ķ kenginn, er Gušmundur gekk višstöšulaust inn og varš henni ķ bili ekki til žess hugsaš, hve öndvert žaš var góšum sišum, aš hann kęmi žannig ķ bęinn eftir sólsetur, įn žess aš guša į glugga.

Žessu nęst heyršist henni gengiš inn göngin nokkuš hvatskeytlega, og ķ nęstu andrį, er boršstofuhurš hrundiš upp. Birtast ķ gęttinni tveir menn, sem hśn žykist žegar kenna, og eigi góšir gestir ķ hķbżlum heišarbśanna. Voru žetta engir ašrir en hinir lįtnu Neša-Nes-fešgar, Helgi og Įsmundur sonur hans. Varš henni ęriš hverft viš žessa sżn, og litla stund mįtti hśn sig hvergi hręra. Var skelfing hennar slķk, aš henni lį viš öngviti andspęnis žessum óbošnu gestum. En brįtt sigraši žó viljastyrkurinn.

Hśn reis upp meš yngsta barn sitt į handleggnum, gekk į móti komumönnum og kastaši į žį oršum. Ekki er ķ minnum, hvaš henni varš į munni, enda hefur hśn kannski ekki munaš žaš glöggt eftir į. En brottu vķsaši hśn žeim heldur ómjśklega og skar ekki utan af. Viš žetta hörfušu gestirnir undan, en Kristķn fylgdi žeim eftir fram göngin og allt aš bęjardyrahuršinni, sem raunar var lokuš eins og hśn vęnti. Hurfu komumenn žar, en konan stóš eftir ķ myrkum göngunum. Setti žį aš henni hręšslu svo megna, aš hśn varš aš beita öllu, sem hśn įtti til, er hśn sneri aftur til bašstofunnar, svo ofboš nęši ekki tökum į henni."


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband